Varėna-Merkinė

1. Pranciškonų vienuolyno liekanos

Bažnyčios statybos darbai vyko XVIII a. antroje pusėje, tuo metu greičiausiai buvo baigtas statyti ir vienuolynas. 1832 metais caro Nikolajaus I pasirašytu įsaku vienuolynas buvo uždarytas, 1941-1944 metais čia buvo karo belaisvių stovykla. 1944 metais hitlerininkai pastatą susprogdino.

2. Bartelių ąžuolas

Bartelių ąžuolas, skaičiuojantis apie tūkstantį metų, buvo svarbus objektas lietuviško žodžio draudimo metais – šio ąžuolo drevė buvo ta vieta, kur knygnešiai slėpdavo lietuviškas knygas, kalendorius, laikraščius. Bartelių ąžuolo drevėje vienu metu gali tilpti 4-5 žmonės.

3. Akmenio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Bažnyčia savo forma primena gyvenamąjį namą, todėl yra išskirtinė, vertinga ir įdomi. Bažnyčios šventoriuje gausu senų akmeninių ir metalinių paminklų, kuriuose galima perskaityti tik atskirus žodžius ar skaičius. Šalia esančiose kapinėse pirmą kartą Lietuvos istorijoje per Vėlines imtos degti žvakutės.

4. Geležinkelio tilto per Varėnę liekanos

1894 metais per Varėnės upę buvo pastatytas 21 metro ilgio geležinkelio tiltas, kurį 1915 metais besitraukianti caro kariuomenė susprogdino, vėliau jis buvo atstatytas. 1925 metais dėl itin blogos techninės būklės nuspręsta uždaryti tiltą per Nemuną Alytuje, todėl atšaka į Varėną buvo apleista, o vėliau, kartu su šiuo tiltu, išardyta.

5. Babriškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

1838 metais Babriškių kaimo kapinėse buvo pastatyta akmenų mūro koplyčia. 1944 metais sudegus Varėnos I bažnyčiai, parapija laikinai persikėlė į Babriškes. Suremontuota Babriškių koplyčia virto bažnyčia.

6. Ūlos akis ir atodanga

Ūlos akis – versmė, esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, kurios gylis yra 1,2 metrai, nors susidaro iliuzija, kad yra visai negilu. Vanduo gėlas, minkštas, bekvapis, tačiau turi silpną geležies skonį. Kalbama, kad vanduo yra skaidrus kaip ašara, o vietiniai gyventojai vandenį geria, manydami, jog jis padeda nuo visų ligų.

7. Puvočių apžvalgos bokštas

„Telia“ mobilaus ryšio bokšte, 30 metrų aukštyje, įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria ištisos miškų paklodės ir Puvočių kaimelis.

8. Merkinės piramidė

Piramidė Česukų kaime buvo įkurta 2002 metais – po to, kaip teigia jos statytojai, kai 1990-ųjų rugpjūčio 20-osios naktį vienkiemio gyventojai ir čia viešėję svečiai tapo ypatingo įvykio liudininkais. Žmonės stebėjo iš dangaus sklindantį šviesos srautą, o jame regėjo dieviško grožio figūrą. 

9. Merkio atodanga

Vieta, tinkanti romantiškam, jaukiam pavakarojimui. Atodanga ne itin didelė, mūsų apsilankymo metu nebuvo nė vieno turisto.

10. Merkinės piliakalnis

XIV amžiuje čia pastatyta medinė pilis, kuri XIV-XV amžiaus pradžioje saugojo valstybės teritorijos pietinę dalį nuo nuolatinių kryžiuočių antpuolių. Ant Stangės upelio pastatytas malūnas pakeitė šio upelio tekėjimo kryptį, todėl iki XX amžiaus vidurio didžioji piliakalnio dalis buvo nuplauta – išliko tik pietvakarinis kampas.

11. Merkinės apžvalgos bokštas

25 metrų aukščio apžvalgos bokšto atramos savo dydžiu, spalva ir išsidėstymu formuoja tarsi medžių grupę – tuo primena aplink augančius medžius. Apžvalgos aikštelės vaizduoja stilizuotas pušies lajas, o laiptai – miško takelį. Iš viršaus atsiveria Dzūkijos nacionalinio parko gamtovaizdis.

12. Merkinės kryžių kalnelis

Šioje vietoje amžinąjį poilsį rado šimtai Dainavos partizanų, kovojusių prieš sovietų okupantus 1944-1953 metais. Sovietmečiu čia buvo įrengtas stadionas, kuriame, vykdant darbus, virto kaulai. Kryžiai buvo statomi aplink stadioną, kur po karo slapta į žvyrduobes mesdavo žuvusius ar stribynėje nukankintus partizanus.

13. Trobelė ant vištos kojelės

Trobelė ant vištos kojelės – Merkinės ugniagesių komandos, prižiūrinčios Dzūkijos miškus, poilsio-budėjimo vieta.

dalintis:

Share on facebook
Facebook
Share on email
El. paštas
Share on whatsapp
WhatsApp
Share on pinterest
Pinterest

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *