1. Vaitkuškio dvaras
Vaitkuškio pavadinimas atsirado apytiksliai XVI a., manoma, kad iki to vietovė vadinosi Antakalniu arba Deltuvos Antakalniu. Vaitkuškio dvaras formavosi nuo XVI iki XVIII a., dabar likę tik jo fragmentai. Jonas Eustachijus Kosakovskis buvo paskutinis dvaro savininkas.
2. Ukmergės piliakalnis
Ukmergės piliakalnio šlaitai statūs, 16 metrų aukščio. Istorijos šaltiniai mini ant Ukmergės piliakalnio stovėjus Vilkmergės pilį.
3. Juozapavos akmuo
Juozapavos akmuo stūkso Juozapavos kaime, prie pat kelio Lokėnai-Vepriai-Gelvonai. Riedulys buvo atkastas 1976 metais, statant tiltą per Šventosios upę netoli Veprių miestelio. Akmuo masyvus, netaisyklingos formos, viename jo šone gamta paliko žymę, primenančią žmogaus ranką su fakelu.
4. Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia
Bažnyčia pastatyta 1499 metais, XVII a. viduryje senąją Šėtą ir jos bažnyčią sunaikino švedai. Dabar Šėtoje stovi mūrinė bažnyčia, pastatyta XVIII a. pabaigoje. Po gaisro atstatyta XIX a. pradžioje, vėliau padidinta.
5. Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia
Bažnyčia yra viena ankstyviausių halinių gotikinių šventovių Lietuvoje, šaltiniuose paminėta 1517 metais. Legenda skelbia, kad 1403 metais ją pastatė kryžiuočiai, norėdami įsitvirtinti jiems nepavaldžiame kairiajame Nevėžio krante. Bažnyčios formos paprastos ir nuosaikios, jose nėra gausių detalių.
6. Evangelikų reformatų bažnyčia ir Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus
1652 metais baigta statyti bažnyčia monumentali, renesansinių formų, vienos navos, dailių proporcijų, ramaus silueto.
7. Kėdainių minaretas
Cilindro formos 25 metrų aukščio ir 78 pakopų statinį su adatos formos kupolu užbaigia musulmonų tikėjimo simbolis pusmėnulis. Ant pietinio fasado pritvirtintas arabiškas užrašas, skelbiantis, kad šiuos rūmus, pavergiančius žavumu ir panašius į rojaus, pastatė jo didybė sultonas Mechmedas.
8. Sirutiškio dvaras
Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo prosenelių dvaras yra šalia Kėdainių-Krekenavos kelio. XVIII a. pradžioje dvarą įsigijo Simonas Sirutis, kuris dvarą praminė Sirutiškiu. Per ilgą laiko tarpą rūmai nukentėjo, tačiau dabar juos ruošiamasi restauruoti.
9. Surviliškio kabantis tiltas per Nevėžį
Tai medinis beždžionių tiltas, kabantis ant lynų. Atrodo ne itin tvirtas, vietomis iškleręs, tačiau nelabai siūbuoja. Praeiti juo – įdomus nuotykis.
10. Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
1637-1640 metais buvo pastatyta nauja bažnyčia, apie 1777 metus prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. 1791 metais buvo pastatyta nauja medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, turinti baroko ir klasicizmo bruožų. Į bažnyčią įeiti galima tik pamaldų metu.
11. Bakainių piliakalnis
Bakainių piliakalnis įrengtas Liaudės upelio kairiajame krante esančiame plačiame aukštumos kyšulyje. Piliakalnis labai nuplautas Liaudės, išlikęs tik trikampis aikštelės fragmentas. Pasak legendos, kalnas supiltas buvusio mūšio vietoje: jame žuvęs vadas, o žmonės nešę kepurėmis žemę ir jo kapo vietoje supylę didelį kalną.
12. Švenčiuliškių pušis
Švenčiuliškių paprastoji pušis – nuo 2012 metų Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Pušies kamieno skersmuo – 1,2 m, apimtis – 3,52 m, aukštis – 20,9 m.
13. Senoji klebonija
Klebonija – XX a. statinys, kuris tuo metu buvo didelis ir ištaigingas. Atėję sovietai kleboniją nacionalizavo, joje įrengė butus, veikė kino teatras. 1989 metais, kilus gaisrui, apdegė pastato mansarda, gesinant gaisrą, pirmas aukštas buvo sulietas, o klebonija liko be priežiūros.
14. Krekenavos apžvalgos bokštas
30 metrų aukščio apžvalgos bokštas pastatytas 2014 metais. Nuo įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria Nevėžio slėnio vaizdas, matomos aplinkinės teritorijos maždaug 10 km atstumu. Galima pamatyti Nevėžio upę, Krekenavos miestelį, mažosios bazilikos bokštus, buvusio Slabados malūno užtvanką ir t.t.
15. Basų kojų takas prie Krekenavos apžvalgos bokšto
Basų kojų takas įrengtas prie Krekenavos apžvalgos bokšto. Jis pakankamai trumpas, ganėtinai nusidėvėjęs, galima praeiti per smėlį, kankorėžius, akmenukus.
16. Upytės piliakalnis
Manoma, kad čia buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., Upytės pilis minima dar XVI a. viduryje, tačiau vėliau ji visiškai sunyko. Išlikę žmonių pasakojimai apie tai, kad ant kalvos stovėjo dvarponio Čičinsko pilis, o kalną supylė suvaryti žmonės.
17. Kalnelio daugiakamienė pušis
Kalnelio daugiakamienė pušis – nuo 2007 metų valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Pušį sudaro trys kamienai, kurių apimtis – 2,3 m, 2,2 m ir 1,7 m. Kiekvienas kamienas šakojasi ir formuoja savitos formos bei struktūros lają.
18. Murmulių atodanga
Murmulių atodanga yra kairiajame Nevėžio krante, aukštis – 9 m. Atsidengia ledyno suformuota atodanga. Kelias link atodangos apleistas, tačiau pats lankytinas objektas tvarkingas, gražus.
19. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra
1926 metais popiežius Pijus XI, kurdamas bažnytinę Kauno provinciją, įsteigė Panevėžio vyskupiją ir būsima vyskupo katedra paskyrė pradėtą statyti bažnyčią, duodamas jai Karaliaus Kristaus vardą. 1930 metais prelatas Jonas Mačiulis-Maironis katedrą pašventino, specialiai katedrai parašė himną Kristui Karaliui.
20. Raktų medis
Į Birutės gatvėje stovintį uosį žaibas yra trenkęs keturis kartus, jis vadinamas „Teisybės medžiu“. Ieškantys teisybės ant medžio gali prikalti savo raktą ar pakabinti varpelį, o dabar medį puošia daugybė įvairaus dydžio ir formos raktų.
21. Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Plytų mūro, neoromaninė bažnyčia pastatyta 1885 metais. Bažnyčios statybai buvo surinkta apie 10 tūkst. rublių, privežta akmenų, parengtas projektas.
