Piliakalniai

Mažųjų Žinėnų piliakalnis

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, esančiame Neries santakoje su Šlėnos upeliu, rašoma Jonavos savivaldybės puslapyje. Piliakalnio aikštelė apsaugota sudėtinga pylimų sistema. Ant pylimų viršaus, tikėtina, stovėjo medinės rentininės konstrukcijos pilys. Tokios pilys, kuriose galėjo tilpti iki 100–150 gynėjų, buvo skirtos apsiginti nuo grobiamųjų antpuolių, ypač sustiprėjusių nuo XIII amžiaus, Pabaltijyje įsikūrus Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinams. Piliakalnis …

Mažųjų Žinėnų piliakalnis Skaityti daugiau »

Buivydų piliakalnis

Iki 2008 metų, kol dalį piliakalnio ištyrė archeologai, buvo manoma, kad maždaug prieš tūkstantį metų viena iš lietuvių genties bendruomenių šioje Dūkšto upelio šlaito kalvoje pastatė medinę pilį, siekdama apsiginti nuo priešų ir apsaugoti savo turtą, rašoma informaciniame stende. Ten, kur natūralių gamtos kliūčių nepakako, buvo įrengtos medinės gynybinės užtvaros, iškasti grioviai, supilti trys gynybiniai …

Buivydų piliakalnis Skaityti daugiau »

Bradeliškių piliakalnis

Bradeliškių piliakalnis, vietinių dar vadinamas Pakilta, lietuvių genties buvo apgyvendintas prieš maždaug du tūkstančius metų ir naudotas iki XIV amžiaus, rašoma informaciniame stende. Piliakalnis buvo svarbus taškas gynybinėje piliakalnių linijoje tarp Kernavės ir Vilniaus.  Šis piliakalnis yra Dūkštos pažintiniame take, todėl norint aplankyti tik jį, patartina nuo tako pradžios eiti priešinga kryptimi, nes jis yra …

Bradeliškių piliakalnis Skaityti daugiau »

Merkinės piliakalnis

XIV amžiuje čia buvo pastatyta medinė pilis, kuri buvo svarbi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių grandinėje prie Nemuno, rašoma informaciniame stende. Ji XIV-XV amžiaus pradžioje saugojo valstybės teritorijos pietinę dalį nuo nuolatinių kryžiuočių antpuolių. Ant Stangės upelio pastatytas malūnas pakeitė šio upelio tekėjimo kryptį, todėl iki XX amžiaus vidurio didžioji piliakalnio dalis buvo nuplauta – išliko …

Merkinės piliakalnis Skaityti daugiau »