Gamtos objektai

Biržuvėnų Laumės pėda

Laumės pėda – tai mišku apaugusi griova, atsiradusi šaltiniui plaunant Virvytės šlaitą, rašoma informaciniame stende. Vietovė įrodo, kad žmonės čia gyveno jau labai seniai, kadangi jos pavadinime įamžintas senovės lietuvių pagonių garbintos miškų deivės Laumės vardas. Į nedidelį vandens baseinėlį iš medžiais apaugusio kalno papėdės teka šaltinis. Sakoma, kad kažkada prie šaltinio stūksojo didelis akmuo, …

Biržuvėnų Laumės pėda Skaityti daugiau »

Barstyčių akmuo

Barstyčių akmuo yra didžiausias Lietuvoje. Jo ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis – 7,5 m, svoris – apie 680 tonų, rašoma informaciniame stende. 1957 metais paaiškėjo, kad riedulį prieš 13-14 tūkst. metų ledynai atnešė iš Suomijos pietvakarių.  Barstyčių akmuo yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, 1968 metais paskelbtas geologiniu paminklu, o 1997 …

Barstyčių akmuo Skaityti daugiau »

Storiausia Lietuvos eglė

1960 metais eglė paskelbta gamtos paminklu, 1987 metais priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų, 2005 metais eglė įrašyta į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą, rašoma informaciniame stende.  Kamieno apimtis – 3,87 m, skersmuo – 1,24 m, aukštis – 36 m, numanomas amžius – 150 metų.  Ne ąžuolo storumo, bet kaip eglėms – įspūdinga.  Mūsų vertinimas …

Storiausia Lietuvos eglė Skaityti daugiau »

Juodasis meilės akmuo

Riedulys yra netaisyklingo ovalo formos su stačiais šonais ir plokščiu viršumi, rašoma informaciniame stende. Akmens aukštis – 1,89 m, ilgis – 5,59 m, apimtis – 15,25 m. Plokščias paviršius, lygios šonų plokštumos liudija apie buvusius ar esamus plyšius arba tai, kad uoliena buvo smarkiai spaudžiama dar giliai žemės gelmėse. Manoma, kad akmuo atkeliavo iš šiaurės …

Juodasis meilės akmuo Skaityti daugiau »

Papilės penkiolikakamienė liepa

Šiuo metu jau tik trylika kamienų turinti liepa auga Papilės parke, medžiui yra apie pusantro šimto metų, rašoma informaciniame stende. Nuo 1960 metų liepa paskelbta gamtos paminklu, turi gamtos paveldo objekto statusą.  Lapai širdiški, tamsiai žali, žiedai šviesiai geltoni, kvapnūs. Žydi birželio-liepos mėnesiais, pražysta apie 20-uosius savo gyvenimo metus. Gyvena 500-600 metų.  Įdomus lankytinas objektas, …

Papilės penkiolikakamienė liepa Skaityti daugiau »

Murmulių atodanga

Murmulių atodanga yra kairiajame Nevėžio krante, aukštis – 9 m, rašoma informaciniame stende. Atsidengia ledyno suformuota atodanga. Šį lankytiną objektą pamatėme netikėtai – važiuodami link Kalnelio daugiakamienės pušies, pamatėme ženklą, nukreipiantį į Murmulių atodangą. Kadangi navigacija atodangos nerodė, važiavome iki kelio pabaigos. Kuo toliau, tuo kelias darėsi prastesnis, sunkiau pravažiuojamas, nebuvo aišku, ar važiuojame ten, …

Murmulių atodanga Skaityti daugiau »

Kalnelio daugiakamienė pušis

Kalnelio daugiakamienė pušis – nuo 2007 metų valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, rašoma informaciniame stende. Pušį sudaro trys kamienai, kurių apimtis – 2,3 m, 2,2 m ir 1,7 m. Kiekvienas kamienas šakojasi ir formuoja savitos formos bei struktūros lają.  Pušis išskirtinė ir verta aplankymo.  Mūsų vertinimas  5/5 Kalnelio kaimas, Panevėžio rajonas 55.668858°, 24.149572°

Švenčiuliškių pušis

Švenčiuliškių paprastoji pušis – nuo 2012 metų Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, rašoma informaciniame stende. Pušies kamieno skersmuo – 1,2 m, apimtis – 3,52 m, aukštis – 20,9 m.  Mielai atrodanti pušis, važiuojant pro šalį, galima sustoti.  Mūsų vertinimas  3.5/5 Krekenava, Panevėžio rajonas 55.540628°, 24.102447°

Juozapavos akmuo

Juozapavos akmuo stūkso Juozapavos kaime, prie pat kelio Lokėnai-Vepriai-Gelvonai, rašoma Ukmergės kraštotyros muziejaus turizmo informacijos centro puslapyje. Riedulys buvo atkastas 1976 metais, statant tiltą per Šventosios upę netoli Veprių miestelio. Akmuo masyvus, netaisyklingos formos, viename jo šone gamta paliko žymę, primenančią žmogaus ranką su fakelu. Privažiavimo prie pat akmens nėra, todėl automobilį teks palikti kitoje …

Juozapavos akmuo Skaityti daugiau »

Kalniškių konglomeratų atodanga

Atodangos pavadinimas susijęs su Kalniškių kaimu, kuris šiuo metu yra palaidotas dugne Kauno marių, susikūrusių 1959 metais, kai buvo užtvenktas Nemunas. Kauno marių regioninio parko duomenimis, iš viso buvo užlieta 6 350 ha teritorija, paskandinusi kelias dešimtis kaimų ir gyvenviečių. Palei 400 m ilgio Kalniškių konglomeratų atodangos šlaitą veda gražus medinis takelis. Einant juo galima …

Kalniškių konglomeratų atodanga Skaityti daugiau »