Murmulių atodanga yra kairiajame Nevėžio krante, aukštis – 9 m, rašoma informaciniame stende. Atsidengia ledyno suformuota atodanga. Šį lankytiną objektą pamatėme netikėtai – važiuodami link Kalnelio daugiakamienės pušies, pamatėme ženklą, nukreipiantį į Murmulių atodangą. Kadangi navigacija atodangos nerodė, važiavome iki kelio pabaigos. Kuo toliau, tuo kelias darėsi prastesnis, sunkiau pravažiuojamas, nebuvo aišku, ar važiuojame ten, …
Atodangos pavadinimas susijęs su Kalniškių kaimu, kuris šiuo metu yra palaidotas dugne Kauno marių, susikūrusių 1959 metais, kai buvo užtvenktas Nemunas. Kauno marių regioninio parko duomenimis, iš viso buvo užlieta 6 350 ha teritorija, paskandinusi kelias dešimtis kaimų ir gyvenviečių. Palei 400 m ilgio Kalniškių konglomeratų atodangos šlaitą veda gražus medinis takelis. Einant juo galima …
Žiegždrių atodanga laikoma geologine vertybe, turinčia didelę mokslinę ir pažintinę reikšmę, liudijančia sudėtingą Nemuno slėnio šlaitų sandarą ir įdomią gamtinės aplinkos raidą vėlyvajame ledynmetyje. Atodangos ilgis apie 400 m, aukštis – 22 m. Šioje atodangoje atsidengia vienas pilniausių Kauno-Kaišiadorių limnoglacialinio baseino nuosėdų pjūvių. Jo storis 16,1 m. Žiegždrių atodanga yra apie 800 m. į pietvakarius nuo Žiegždrių …
Abipus Vilnelės besidriekiančiam kraštovaizdžiui būdingas didelis santykinio aukščio skirtumas – per vieną kilometrą jis siekia kone šimtą metrų. Kaip skelbia Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Lietuvoje panašių vietų yra mažai. Pavilnių regioniniame parke ant aukštų kalvų yra daugiau nei 15 regyklų. Viena jų – Rokantiškių. Būtent nuo jos geriausiai matosi Šveicarijos erozinio atragio panorama. …
Tai viena gražiausių Neries regioninio parko vietovių. Atsiveriantis Neries slėnio kraštovaizdis, kaip informuoja viršuje esantis stendas, pradėjo formuotis maždaug prieš 15 tūkst. metų, pamažu traukiantis paskutiniajam ledynui. Šiame nuo šiaurės vėjų natūraliai apsaugotame ir į pietus besidriekiančiame slėnyje oro temperatūra vidurdienį būna 2-3 laipsniais aukštesnė negu atviruose laukuose, todėl čia auga daug retų augalų. Apačioje, …
Nuo Balto kalno atsiveriantis kraštovaizdis menkai pasikeitęs nuo tų laikų, kai Kernavės link traukė pirmieji kryžiuočių pulkai. Kaip rašoma prie kalno esančiame informaciniame stende, šioje vietoje kirtosi penki kryžiuočių maršrutai, vedantys į Rytų Lietuvą. Šis skardis, kuriam susiformuoti pradėjo prieš 15 tūkst. metų tirpstantys ledynai, anksčiau buvo vadinamas Atažvalgos kalnu, o šiandien – Baltu kalnu. …
Merkio atodangą rasti nebuvo taip paprasta, kaip mes tikėjomės. Iš pradžių navigacija rodė važiuoti per nuosavų namų kiemus, tačiau nieko neradus, teko kliautis savo nuojauta. Prie parduotuvės „Iki“ buvo kelių lankytinų vietų ženklai, tarp kurių nebuvo Merkio atodangos, bet mes vis tiek nusprendėme sukti nurodyta kryptimi. Važiavome apleistu keliuku, kol nusileidę pasiekėme jo pabaigą prieš …
Ūla – didžiausias Merkio intakas, kurio ilgis 84 km (Lietuvoje – 64 km), baseino plotas – 753 kv. km, rašoma informaciniame stende. Pagal šiuolaikinių geomorfologinių procesų intensyvumą Ūla neturi sau lygių visoje Lietuvoje – būtent todėl ji iki šiol keliautojus žavi vaizdingais skardžiais ir kilpomis. Ūlos akis – versmė, esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, …
