Šiauliai-Žemaičių Kalvarija

1. Salduvės piliakalnis

Viename iš Salduvės piliakalnio padavimų minima, kad kalne degusi šventa ugnis, ten būdavo aukojami naminiai gyvuliai, javai, žmonės. Kitas padavimas mena kalne gyvenusius milžinus, karalaitį. Trečias padavimas byloja apie ant kalno stovėjusią bažnyčią. Iš atsitiktinių radinių spėjama, kad ant kalno IX-XIII a. stovėjo medinė pilis.

2. Chaimo Frenkelio vila

Frenkelio vila pastatyta 1908 metais, joje gyveno Frenkelio šeima, vėliau – sūnus Jakobas. 1920-1940 metais veikė privati žydų gimnazija, per Antrąjį pasaulinį karą buvo įrengta vokiečių karo ligoninė, 1994 metais pastatas perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui.

3. Geležinė lapė

Milžiniška geležinės lapės skulptūra stovi Talkšos ežero krantinėje. Skulptūra sveria apie 7 tonas, yra 25 m ilgio ir 6,5 m aukščio.

4. Saulės laikrodžio aikštė

Saulės laikrodžio aikštė įrengta 1986 metais, minint 750-ąjį Šiaulių gimtadienį. Pagrindinė aikštės idėja – įprasminti tris svarbiausius Šiaulių miesto simbolius: saulę, šaulį ir laiką. Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje.

5. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra

Naujos bažnyčios statybos prasidėjo 1617 metais. Bažnyčią ne kartą niokojo karai, vėtros, audros, todėl kas keletą dešimtmečių ji buvo remontuojama, rekonstruojama. Pastatas labai pasikeitė po 1880 metų liepos mėnesio, kai į bažnyčios bokštą trenkė žaibas ir sudegino medinį bokšto tarpsnį.

6. Triušių sala

2017 metais salą papuošė kaunietės menininkės Jolantos Šmidtienės dovana – aštuonios angelų skulptūros, simbolizuojančios skirtingas žmogaus emocijas. Šiltuoju metų laikų saloje gyvena įvairių veislių triušiai.

7. Baltų arena

Baltų arenos statybos pradžią ženklina 2014 metų pabaigoje į žemę įkasta kapsulė su Naisių krašto gyventojų laišku ateities kartoms. Pylimas yra 200 m ilgio, 160 m pločio, šlaitai siekia 16 m aukštį.

8. Papilės Šv. Juozapo bažnyčia

Bažnyčia buvo pradėta statyti 1880 metais. Statyba baigta 1887 metais, tais pačiais metais bažnyčia buvo konsekruota. 1898 metais audra apgriovė abu bokštus, Pirmojo pasaulinio karo metu nugriuvo siena, nuardytas stogas, vargonai. Antrojo pasaulinio karo metu buvo apgriauti abu bokštai, sudegė stogas, klebonija.

9. Papilės penkiolikakamienė liepa

Šiuo metu jau tik trylika kamienų turinti liepa auga Papilės parke, medžiui yra apie pusantro šimto metų. Nuo 1960 metų liepa paskelbta gamtos paminklu, turi gamtos paveldo objekto statusą. Lapai širdiški, tamsiai žali, žiedai šviesiai geltoni, kvapnūs.

10. Beždžionių tiltas per Ventą

Kabantis tiltas pastatytas 1989 metais. Tai puiki pramoga norintiems ekstremalių potyrių, kadangi tiltas labai siūbuoja.

11. Jurakalnio apžvalgos bokštas

15 m aukščio apžvalgos bokštas stovi šalia Jurakalnio geologinės atodangos ir atragio. Nuo bokšto atsiveria vaizdas į Ventos upės slėnį, Papilės miestelį, galima pamatyti Jurakalnio geologinę atodangą ir atragį, Papilės I ir II piliakalnius, Šv. Juozapo bažnyčią, Penkiolikakamienę liepą.

12. Akmenės Šv. Onos bažnyčia

Pirmoji pastatyta bažnyčia buvo medinė, sudeginta 1705 metais per švedų kariuomenės užpuolimą. Dabartinė, ketvirtoji, akmeninė bažnyčia pastatyta 1912 metais. Bažnyčia neogotikinio stiliaus, vienbokštė, su penkiais mažais bokšteliais.

13. Juodasis meilės akmuo

Riedulys yra netaisyklingo ovalo formos su stačiais šonais ir plokščiu viršumi. Akmens paviršius plokščias, lygios šonų plokštumos liudija apie buvusius ar esamus plyšius arba tai, kad uoliena buvo smarkiai spaudžiama dar giliai žemės gelmėse. Manoma, kad akmuo atkeliavo iš šiaurės Suomijos.

14. Storiausia Lietuvos eglė

1960 metais eglė paskelbta gamtos paminklu, 1987 metais priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų, 2005 metais eglė įrašyta į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Kamieno apimtis – 3,87 m, skersmuo – 1,24 m, aukštis – 36 m, numanomas amžius – 150 metų.

15. Renavo dvaras

Renavo dvaro sodybos kompleksui priklauso rūmai ir XIX a. pirmos pusės statiniai: svirnas, arklidė, du tvartai, ūkinis pastatas, sandėlis, rūsys, oranžerijos liekanos ir 1870 metais pastatyta oficina. Rūmai vienaaukščiai, su centriniu mezoninu ir dviaukščiais kraštiniais rizalitais.

16. Barstyčių akmuo

Barstyčių akmuo yra didžiausias Lietuvoje. Jo ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis – 7,5 m, svoris – apie 680 tonų. 1957 metais paaiškėjo, kad riedulį prieš 13-14 tūkst. metų ledynai atnešė iš Suomijos pietvakarių. Barstyčių akmuo yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, 1968 metais paskelbtas geologiniu paminklu.

17. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika

Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia Žemaičių Kalvarijoje jau ketvirtoji. Pirmosios bažnyčios statybos data tiksliai nėra žinoma.

dalintis:

Share on facebook
Facebook
Share on email
El. paštas
Share on whatsapp
WhatsApp
Share on pinterest
Pinterest

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *