Gamtos objektai

Barstyčių akmuo

Barstyčių akmuo yra didžiausias Lietuvoje. Jo ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis – 7,5 m, svoris – apie 680 tonų, rašoma informaciniame stende. 1957 metais paaiškėjo, kad riedulį prieš 13-14 tūkst. metų ledynai atnešė iš Suomijos pietvakarių.  Barstyčių akmuo yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, 1968 metais paskelbtas geologiniu paminklu, o 1997 …

Barstyčių akmuo Skaityti daugiau »

Storiausia Lietuvos eglė

1960 metais eglė paskelbta gamtos paminklu, 1987 metais priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų, 2005 metais eglė įrašyta į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą, rašoma informaciniame stende.  Kamieno apimtis – 3,87 m, skersmuo – 1,24 m, aukštis – 36 m, numanomas amžius – 150 metų.  Ne ąžuolo storumo, bet kaip eglėms – įspūdinga.  Mūsų vertinimas …

Storiausia Lietuvos eglė Skaityti daugiau »

Papilės penkiolikakamienė liepa

Šiuo metu jau tik trylika kamienų turinti liepa auga Papilės parke, medžiui yra apie pusantro šimto metų, rašoma informaciniame stende. Nuo 1960 metų liepa paskelbta gamtos paminklu, turi gamtos paveldo objekto statusą.  Lapai širdiški, tamsiai žali, žiedai šviesiai geltoni, kvapnūs. Žydi birželio-liepos mėnesiais, pražysta apie 20-uosius savo gyvenimo metus. Gyvena 500-600 metų.  Įdomus lankytinas objektas, …

Papilės penkiolikakamienė liepa Skaityti daugiau »

Kalnelio daugiakamienė pušis

Kalnelio daugiakamienė pušis – nuo 2007 metų valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, rašoma informaciniame stende. Pušį sudaro trys kamienai, kurių apimtis – 2,3 m, 2,2 m ir 1,7 m. Kiekvienas kamienas šakojasi ir formuoja savitos formos bei struktūros lają.  Pušis išskirtinė ir verta aplankymo.  Mūsų vertinimas  5/5 Kalnelio kaimas, Panevėžio rajonas 55.668858°, 24.149572°

Švenčiuliškių pušis

Švenčiuliškių paprastoji pušis – nuo 2012 metų Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, rašoma informaciniame stende. Pušies kamieno skersmuo – 1,2 m, apimtis – 3,52 m, aukštis – 20,9 m.  Mielai atrodanti pušis, važiuojant pro šalį, galima sustoti.  Mūsų vertinimas  3.5/5 Krekenava, Panevėžio rajonas 55.540628°, 24.102447°

Juozapavos akmuo

Juozapavos akmuo stūkso Juozapavos kaime, prie pat kelio Lokėnai-Vepriai-Gelvonai, rašoma Ukmergės kraštotyros muziejaus turizmo informacijos centro puslapyje. Riedulys buvo atkastas 1976 metais, statant tiltą per Šventosios upę netoli Veprių miestelio. Akmuo masyvus, netaisyklingos formos, viename jo šone gamta paliko žymę, primenančią žmogaus ranką su fakelu. Privažiavimo prie pat akmens nėra, todėl automobilį teks palikti kitoje …

Juozapavos akmuo Skaityti daugiau »

Kalniškių konglomeratų atodanga

Atodangos pavadinimas susijęs su Kalniškių kaimu, kuris šiuo metu yra palaidotas dugne Kauno marių, susikūrusių 1959 metais, kai buvo užtvenktas Nemunas. Kauno marių regioninio parko duomenimis, iš viso buvo užlieta 6 350 ha teritorija, paskandinusi kelias dešimtis kaimų ir gyvenviečių. Palei 400 m ilgio Kalniškių konglomeratų atodangos šlaitą veda gražus medinis takelis. Einant juo galima …

Kalniškių konglomeratų atodanga Skaityti daugiau »

Žiegždrių atodanga

Žiegždrių atodanga laikoma geologine vertybe, turinčia didelę mokslinę ir pažintinę reikšmę, liudijančia sudėtingą Nemuno slėnio šlaitų sandarą ir įdomią gamtinės aplinkos raidą vėlyvajame ledynmetyje.  Atodangos ilgis apie 400 m, aukštis – 22 m. Šioje atodangoje atsidengia vienas pilniausių Kauno-Kaišiadorių limnoglacialinio baseino nuosėdų pjūvių. Jo storis 16,1 m. Žiegždrių atodanga yra apie 800 m. į pietvakarius nuo Žiegždrių …

Žiegždrių atodanga Skaityti daugiau »

Stakų ąžuolas

Stakų ąžuolas į valstybės saugomų objektų sąrašą įtrauktas 2002 metais, rašoma Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijos puslapyje. Apie tūkstantį metų skaičiuojančio ąžuolo kamieno apimtis yra 4,90 metro, aukštis – 24 metrai. Ąžuolas yra Stakų kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, Stakų miške. Nuo krašto kelio Nr. 104 Šalčininkai – Dieveniškės – Krakūnai yra įrengtos kelio rodyklės. Įspūdingo dydžio …

Stakų ąžuolas Skaityti daugiau »

Ąžuolų kalno regykla

Tai viena gražiausių Neries regioninio parko vietovių. Atsiveriantis Neries slėnio kraštovaizdis, kaip informuoja viršuje esantis stendas, pradėjo formuotis maždaug prieš 15 tūkst. metų, pamažu traukiantis paskutiniajam ledynui. Šiame nuo šiaurės vėjų natūraliai apsaugotame ir į pietus besidriekiančiame slėnyje oro temperatūra vidurdienį būna 2-3 laipsniais aukštesnė negu atviruose laukuose, todėl čia auga daug retų augalų.  Apačioje, …

Ąžuolų kalno regykla Skaityti daugiau »